- abėcoti
- abėcóti, -ója, -ójo tr. draskyti, plėšyti, purtyti: Žiūrėk, ką ten šuva abėcója Kp. | refl.: Pasigėrę pradėjo abėcótis Kp.
Dictionary of the Lithuanian Language.
abėcoti
Look at other dictionaries:
suabėcoti — 1. tr. sudraskyti, suplėšyti: Šunes užpuolę sudraskė, suabėcojo visą, ir gana Kp. | refl. tr.: Lįsdamas pro tvorą, susiabėcojo kelnes Kp. 2. refl. susipjauti, susirieti: Žiūrėk, kad susiabėcojo katė su šunim, net dulka! Kp. abėcoti; suabėcoti … Dictionary of the Lithuanian Language
